LAIKO TILTAI

OFICIALUS LIETUVOS ATSTOVAS 92-ŲJŲ JAV KINO MENO IR MOKSLO AKADEMIJOS APDOVANOJIMŲ
GERIAUSIO TARPTAUTINIO IR GERIAUSIO DOKUMENTINIO FILMO KATEGORIJOSE

„Mes filmuojame žemę, bet visuomet prisimename, kad virš mūsų yra dangus.“ – Herz Frank

„Laiko tiltai“

„Bridges of Time“

Dokumentika, 78', Lietuva/Latvija/Estija, 2018

Audriaus Stonio ir Kristinė Briedė meditatyvi dokumentinė kino esė „Laiko tiltai“, pasakodama apie Baltijos poetinės dokumentikos meistrus, paliečia negrįžtamai praeinančio laiko klausimus. Ką pavyko išsaugoti dokumentinio kino juostoje, o kas amžiams nugrimzdo į nebūtį?

„Laiko tiltai“, tai kinematografinė poema apie laiką, kiną ir kino poetus.


Audrius Stonys yra pasaulyje pripažintas Lietuvių režisierius. 1992 metais, jis buvo apdovanotas Felix apdovanojimu, skirtu Europos filmų akademijos už savo filmą “Neregių žemė. 2002 metais gavo Lietuvos Nacionalinį Kultūros ir Meno apdovanojimą. Jo dokumentinis filmas “Raminas” buvo Lietuvos nominacija 2012 metų Oskarams.

Kristine Briede yra Latvių filmų kūrėja, režisavusi ir prodiusavusi daugiau nei 10 dokumentinių bei trumpametražių filmų. 2006 metais Kristine buvo apdovanota Latvijos kultūros ministerijos prizu “Trys broliai” už K@2 Karosta projektą.


Režisieriai: Audrius Stonys, Kristine Briede

Scenarijaus autoriai: Kristine Briede, Audrius Stonys

Scenarijaus bendraautoriai: Ramunė Rakauskaitė, Arūnas Matelis, Riho Vastrik

Operatoriai: Audrius Kemežys, Valdis Celmins, Joosep Matjus, Janis Šenbergs, Laisvūnas Karvelis

Montažo režisieriai: Kostas Radlinskas, Andra Doršs

Prodiuseriai: Uldis Cekulis (VFS Films/Latvija), Algimantė Matelienė, Arūnas Matelis (Studio Nominum/Lietuva)

Koprodiuseris: Riho Vastrik (Vesilind/Estija)

Skambant liūdnai muzikai – apie laikiną sapną ir amžiną kiną
Rasa Paukštytė, žurnalas "Kinas"
Skambant liūdnai muzikai, Stonys su Briede savais ir nesavais kadrais priminė, kad bet kuriame laike egzistuoja kinas, nereikalaujantis išlygų, advokatų... „Laiko tiltai“ atvirai gėrisi ir kalba kadrais, kurių nereikia aiškinti ar juolab ginti. Jie patys apsigins ta sidabrine 35 mm juostos šviesa, išryškinančia „kosminį žmogaus buvimą“ (Herzas Frankas). Išryškinančia gyvenimą tarsi nuostabų sapną, apie kurį švytėdamas „Laiko tiltuose“ pasakoja Braunis. Visi filmo personažai tą sapno laikinumą išgyvena prieš mūsų akis. „Laiko tiltai“ ir yra tokia ne kasdien sutinkama žmogiška, emocinė patirtis.
Pribloškiančio grožio dokumentinis filmas, apie pamirštus Baltijos naujosios bangos meistrus
Laurence Boyce, Cineuropa
"Laiko tiltai" yra aistringas bandymas apginti būtinybę kurti dokumentinius filmus ir žmogaus troškimą laiku išsaugoti akimirkas. “Mes filmuojame žemę, bet prisiminame, kad rojus virš mūsų”, sakė Latvių režisierius Hercas Frankas filmo pradžioje. Šis jausmas, skausmingai žmogiškas, bet kartu ir tyrai dvasiškas, tęsiasi per visą filmą, režisieriams vengiant tiesioginio naratyvo, gerbiant poetinį požiūrį, kurio juos išmokė jų pirmtakai.
Kova prieš laiką
Carmen Gray, Modern Times Review
Nors Audrius Stonys visą laiką yra už kadro, jo kino sąvoka, kaip kontempliatyvi “kova prieš laiką” ir kaip terpė stebuklui atskleisti, atsispindi šiuose filosofiniuose apmąstymuose ir atkuriančioje kinematografijoje, be jokio noro pernelyg išaiškinti ar įspausti filmo herojus į linijinį pasakojimą. Nepaisant to, jog dėmėsys koncetruojamas į metafizinę refleksiją, o ne lengvai virškinamus faktus, “Laiko tiltai” yra itin svarbus filmas, kaip išsami šių nepakankamai matomų Baltijos kino meistrų apžvalga.