Kelionės namo

Amerikos lietuvių pirmosios akistatos su okupuota Tėvyne

,,Kelionės namo”   

“Back to the Dreamland"

(60 min., Dokumentika, 2019, Studio Nominum)

FILMO KOPIJA PRIVAČIOMS PERŽIŪROMS: https://vimeo.com/ondemand/kelionesnamo

FILMO KOPIJA VIEŠOMS PERŽIŪROMS IKI 20 ŽIŪROVŲ: https://vimeo.com/ondemand/kelionesnamo20

FILMO KOPIJA VIEŠOMS PERŽIŪROMS NUO 21 IKI 30 ŽIŪROVŲ: https://vimeo.com/ondemand/kelionesnamo30

FILMO KOPIJA VIEŠOMS PERŽIŪROMS NUO 31 IKI 40 ŽIŪROVŲ: https://vimeo.com/ondemand/kelionesnamo40

FILMO KOPIJA VIEŠOMS PERŽIŪROMS DAUGIAU NEI 40 ŽIŪROVŲ: parašykite mums el. paštu grupe1@nominum.lt

Nuotaikinga, niekad kine nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne. Ką jautė ir matė atvykstantys  – šiandien nepakartojama bei keista. Karo metais priverstiems palikti šalį filmo herojams įstrigo nostalgiški, naivūs tėvynės vaizdiniai ir lūkesčiai. Tačiau atvykus jų laukė kitokia realybė!

Ši grįžimo namo istorija atskleidžia praėjusios epochos dvasią, dviejų civilizacijų sandūrą, spalvingus herojus ir jų netikėtas patirtis.

Ramunė Rakauskaitė yra aktyviai kurianti filmų režisierė ir scenaristė. Jos paskutinysis trumpametražis dokumentinis filmas “Trys skrybėlės” buvo nominuotas geriausio 108 m. lietuviško trumpametražio filmo prizui nacionaliniuose “Sidabrinės gervės” apdovanojimuose. Ankstesnis režisierės darbas – ilgametražis filmas “Radviliada” – tapo vienu iš lankomiausių dokumentinių filmų Lietuvos kino istorijoje.

Režisierė, scenarijaus autorė: Ramunė Rakauskaitė
Operatorė: Kristina Sereikaitė
Montažo režisierė: Audinga Kučinskaitė
Prodiuserė: Algimantė Matelienė
Kūrybos prodiuseris: Arūnas Matelis
Kompozitorius: Domas Strupinskas

Pirmieji susitikimai
Živilė Pipinytė, Septynios meno dienos
„Kelionės namo“ sužadino vaikystės prisiminimus. Nors mūsų šeimoje emigrantų nebuvo, prisimenu žiniasklaidos ir kino kronikų gausiai rodomus „pažangius“ Amerikos lietuvius, juokingas jų moterų skrybėlaites ir neskoningus papuošalus, „iš siuntinių“ mamos pirktas medžiagų atraižas ir pirmų mokslo metų proga padovanotą žalią nailono suknelę. Regis, filmo herojai ar kiti gimines lankę amerikiečiai matė egzotišką, tegu okupuotą, bet sapnų ir legendų šalį. Aš prisimenu kitaip, nes čia gyvenau ir buvau jų nematomos ir nesuprastos Lietuvos dalis. Rakauskaitės filmas bando megzti dialogą – ir vieniems, ir kitiems siūlo pasižiūrėti į prisiminimus lyg į „kito“ atspindį veidrodyje. Suprasti, kiek daug lemia asmeninės patirtys, ideologija, konkrečios aplinkybės. Net jei šis dialogas vyksta tik žiūrovų mintyse, jis kuria bendrą istorinę atmintį.